Turinys
Kad nenustebtumėte, kodėl kriaušė neduoda vaisių, jei atėjo derėjimo amžius, prieš sodindami ją į savo vasarnamį turite sužinoti viską apie šią kultūrą. Derliaus nuėmimo vėlavimo priežasčių yra daug, tačiau visas jas galima pašalinti naudojant agrotechninius metodus.
Kokio amžiaus medis pradeda duoti vaisių?
Kai kurie sodininkai kriaušę priskiria prie kaprizingo medžio. Kiti nemato jo auginimo nieko ypatingo ir nemano, kad tai yra nerimta. Kad kriaušė duotų gausų sultingų, skanių vaisių derlių, savo sklype turite bent jau pasodinti veislę, kuri buvo išvesta tam tikram klimato regionui.
Jei veislė yra pietinė, tada Šiaurės regione bus labai sunku iš jos gauti tai, ką ji duoda pietiniame regione. Šiuo atveju kriaušę galima pavadinti kaprizinga. Šiaurinėms klimato sąlygoms būtina parinkti tinkamas kriaušių veisles, pritaikytas vėsiai, trumpai vasarai.
Pasodinus daigą, pirmus 2-3 metus jis nesodina kiaušidės ir neduoda vaisių.Ir tai gerai. Medis stiprina savo šaknų sistemą tolimesniam gyvenimui. Jei per šiuos metus jis pradėjo žydėti, tada kiaušidės turi būti pašalintos, kad medis visą savo energiją eikvotų augindamas ir stiprindamas savo šaknis.
Tarp sodininkų laikoma normalu, jei medis pradeda žydėti ir duoti vaisių per 4–6 metus. Yra kriaušių, kurios pradeda duoti vaisių 10–15 metų. Iš labiausiai žinomų veislių Rusijos regione, atsižvelgiant į vaisiaus amžių, galima išskirti:
- po 3-4 metų veislės Pamyati Yakovlev ir Moskvichka pradeda duoti vaisių;
- Po pasodinimo turi praeiti 4-5 metai, kol galėsite paragauti Otechestvennaya, Larinskaya, Krasnobokaya kriaušių;
- Leningradskajai ir Krasavitsai reikia 5–6 metų, kad sulauktų žydėjimo ir derėjimo amžiaus;
- Prireiks apie 10 metų, kol subręs Josephine ir Bereslutskaya veislės ir tik tada pasirodys kriaušės.
Bet kokiu atveju, jei kriaušė nežydi praėjus 7 metams po sodinuko pasodinimo, reikėtų apie tai pagalvoti ir pabandyti išsiaiškinti priežastį.
Kodėl kriaušė nežydi?
Pagrindinė priežastis, kodėl medyje nėra vaisių, yra ta, kad medis tiesiog nežydi, todėl nėra kiaušidžių ir nebus vaisių. Tačiau reikia išsiaiškinti priežastis, kodėl kriaušės nežydi, nes jų yra daug.
Veislės ypatybės
Pirmas dalykas, į kurį žmonės atkreipia dėmesį pirkdami sodinukus, yra tai, kiek metų reikia, kad tam tikra kriaušių veislė pradėtų žydėti ir duoti vaisių. Skirtingų veislių vaisiai pradeda nokti skirtingo amžiaus. Yra medžių, kurių derlius nuimamas 15-20 metų.
Jei jauna kriaušė pasirodo tokia pati ir neduoda vaisių dėl savo veislės savybių, galite į medį įskiepyti trumpo vaisiaus amžiaus veislę ir vaisius gauti anksčiau.Arba, priešingai, į cidoniją įskiepykite kriaušę, ji žydės ir duos vaisių anksčiau.
Dichka ilgą laiką neduoda vaisių. Todėl perkant sodinuką atidžiai išnagrinėjama, ar tai laukinis krūmas, ar veislinis. Veislės kriaušių kamienas apačioje neturi būti lygus. Tiesiai virš šaknies kaklelio turi būti skiepijimo vieta, ji aiškiai matoma.
Saulės šviesos trūkumas
Tikriausiai teisingiau būtų kriaušę priskirti pietų kultūrai, nes jos atsparumas žiemai yra mažas, o norint subrandinti gausų derlių, reikia daug saulės spindulių. Kaip pažymi sodininkai, augalas turėtų gauti bent 6 valandas per dieną tiesioginių saulės spindulių. Pasodinta pavėsyje ar net daliniame pavėsyje, kriaušė neduos vaisių 5 ar daugiau metų, kol šakos augs aukštyn, kad gautų pakankamai saulės.
Maistinių medžiagų trūkumas
Dirvožemio, kuriame auga medis, sudėtis turi didelę įtaką jo būklei ir gebėjimui derlių. Palankus dirvožemis yra lengvas, šiek tiek drėgnas, neutralaus rūgštingumo dirvožemis.
Jei trūksta maisto medžiagų, medyje sulėtėja visi procesai, jis gali net nežydėti, o jei žydi – greitai nukris kiaušidės. Trūkstamos medžiagos turi būti papildytos.
Nereikia iš karto dėti daug azoto trąšų. Priešingu atveju kriaušė daug krūmų, augs ir neduos vaisių. Azoto trąšų pavasarį išberiama tokiais kiekiais, kad apie vasaros vidurį jos jau būtų sunaudotos.
Kalio ir fosforo trąšos pravers žiedpumpurių nokinimui. Jais kriaušę reikia šerti, kol vaisiai sunoksta. Granuliuotų kalio-fosforo priedų dedama į medžio kamieno apskritimą iki 20-25 cm gylio ir užberiama žemėmis.
Neteisingas nusileidimas
Gebėjimą žydėti ir duoti vaisių gali turėti įtakos sodinimas, atliktas nesilaikant būtinų taisyklių. Sodinant ypatingas dėmesys skiriamas šaknies kaklelio vietai – vietai, kur kamienas pereina į šaknis. Jis turi būti lygus su žemės paviršiumi, būti ne per gilus ar pakeltas per aukštai.
Pirmuoju atveju, jei sodinta neseniai, kastuvu pakeliama visa kriaušė ir po šaknimis įberiama žemių arba nugrėbiama žemė nuo kamieno, kad šaknies kaklelis būtų aukščiau. Antruoju atveju aplink medžio kamieną įberiama žemių, kad uždengtų šaknis, kad atėjus šaltiems orams jos nesušaltų.
Taip pat reikėtų žinoti, kad pasodinti vienmečiai daigai lengviau pakenčia persodinimą, greičiau įsišaknija ir sulaukia tokio amžiaus, kai pradeda žydėti ir duoti vaisių. Dvejų metų vaikai serga ilgiau, o jų vaisiai gali subręsti vėliau nei pasodintų vienmečių.
Kitas svarbus dalykas, į kurį turėtumėte atkreipti dėmesį sodindami sodinukus, yra jų orientacija į pagrindinius taškus. Kad daigas jaustųsi drąsiau, jis sodinamas taip, kaip augo darželyje: pietinė krūmo pusė naujoje vietoje vėl turėtų būti nukreipta į pietus.
Neteisingas genėjimas
Kriaušė gali turėti tankų vainiką, kuris neleis jai visiškai žydėti ir duoti vaisių. Todėl genėjimas atliekamas kasmet, kad jis išretėtų.Nuo kamieno smailiu kampu į viršų besitęsiančios šakos pakreipiamos į horizontalią padėtį, tvirtinamos svareliu arba kilpa. O tie, kurie auga vainiko viduje, pašalinami. Šis retinimas neturėtų būti stiprus. Priešingu atveju jauna kriaušė ilgai atsigaus, nežydės ir neduos vaisių.
Genint reikia žinoti, kurias šakas šalinti. Kriaušės kasmet duoda derlių. Vienais metais vienos šakos neša vaisius, kitais metais ilsisi, o ant kaimyninių prinoksta kriaušės. Dėl neteisingo genėjimo šiais metais derliaus gali nebūti.
Genėjimas negali sukelti stulpinių kriaušių, jei jos neduoda vaisių, nes šios veislės genėti nereikia.
Užšalimas žiemą
Daugelis kriaušių veislių nėra atsparios šalčiui. Jei sniegas dar neiškrito ir neuždengė žemės, o šalnos jau pasiekė -100Nuo... -200C, tuomet gali nušalti medžio šaknys. Dėl to kriaušė nustos žydėti ir atitinkamai duos vaisių.
Jei prieš sningant numatomas stiprus šalnas, tada, jei įmanoma, šaknys žiemai izoliuojamos improvizuotomis priemonėmis: mulčiuojama vieta aplink kamieną, kurio skersmuo yra lajos, ant viršaus dedamos eglės šakos, durpės, šiaudai. Apatinė bagažinės dalis apvyniota izoliuojančia statybine medžiaga, maišeliu arba plastiku.
Pasitaiko atvejų, kai žievė sutrūkinėja dėl žiemos šalnų arba ją sugraužia graužikai. Atėjus pavasariui, kol dar nepradėjo tekėti sula, reikia uždengti žaizdas sodo pikiu ar moliu ir apvynioti audiniu.
Šaknų perlaistymas
Artimas požeminio vandens atsiradimas gali taip sušlapti dirvą, kad kriaušių krūmo šaknys pradeda šlapintis ir pūti. Kriaušė išleis energiją ir maistines medžiagas normaliai šaknų sistemos veiklai atkurti.Dėl to mažai derės, mažai žydės, sumažės arba visai nutrūks kiaušidžių formavimasis.
Gruntinis vanduo gali nualinti dirvožemį, išplaudamas kriaušei būtinas mineralines medžiagas. Todėl pasėlius reikia sodinti laisvoje, gerai nusausintoje vietoje.
Ligos ir kenkėjai
Įvairūs vabzdžių kenkėjai ir grybelinės ligos gali neleisti kriaušei žydėti ir atitinkamai atimti iš jos gebėjimą duoti vaisių. Atėjus pavasariui, obelų žiedinis vabalas gali užpulti kriaušę ir sunaikinti jo žiedus. Kriaušės psyllid (psyllid) atakuoja pumpurus ir yra grybelinės ligos, galinčios paveikti visą medį, nešiotojas. Menkės kandis ir kiti vabzdžiai aktyviai minta vaisių minkštimu.
Todėl dar prieš nutirpus sniegui ant kamieno rekomenduojama užrišti lipnius diržus ir prieš žydėjimą profilaktiškai purkšti medžius tokiais preparatais kaip:
- "Alatar";
- „Kinmiks“;
- "Ivanhoe";
- karbofosas ir chlorofosas.
Kaip paskatinti kriaušių žiedus
Sodininkų darbas su vaismedžiais yra skirtas derliui gauti. Visų pirma, jie sudaro palankias sąlygas kriaušei augti, jos gebėjimui vešliai žydėti ir derėti.
Be to, ekspertai atlieka keletą papildomų manipuliacijų, kad paskatintų kriaušių žydėjimą:
- reguliarus vainiko retinimas;
- šakų lenkimas į horizontalią padėtį;
- apkarpyti kamieno viršų, kad sustabdytų augimą į viršų.
Jei kriaušė gausiai auga, turi visas palankias sąlygas augti, bet neduoda vaisių ir net nežydi, kai kurie sodininkai siūlo sukurti stresinę situaciją, kuri paskatintų kriaušę žydėti ir derėti. Vienas iš tokių būdų – į bagažinę įkalti porą vinių.
Kad maisto medžiagos nepatektų į šaknis, nuo vienos šakos nuimamas iki 0,5-1 cm pločio žievės žiedas, tada žaizda padengiama sodo laku arba perrišama plėvele. Manoma, kad sulčių judėjimas žemyn šaka sulėtės, o kriaušė pradės žydėti ir duoti vaisių.
Kaip paskatinti kriaušę – spręsti sodininkui, tačiau jis turi sudaryti jai būtinas gyvenimo sąlygas, jei nori gauti gerą derlių.
Kodėl kriaušė žydi, bet neduoda vaisių?
Kriaušė yra savaime nederlingas augalas. Jei sode auga tik vienos veislės kriaušės, priežastis, kad ji neduoda vaisių, nors ir žydi, akivaizdi. Norint apdulkinti gėles, reikia dar bent vienos kriaušių veislės. Į tai reikia atsižvelgti perkant sodinuką ir vienu metu įsigyti 2 skirtingas veisles savo sodui.
Kartais būna, kad jau atėjo pavasaris, sode viskas pražydo, o tada grįžta šaltis. Labai sunku susidoroti su grįžtamomis šalnomis, kurios sunaikina būsimą derlių.
Ką daryti, jei kriaušė žydi, bet neduoda vaisių
Pavasarį, tam tikru laiku, kriaušė pradeda vešliai žydėti, užpildydama sodą maloniu aromatu. Tačiau gali pasirodyti, kad ilgai laukto derliaus iš jos nesitikėta. Kad taip neatsitiktų, turite iš anksto imtis priemonių vaismedžiui padėti:
- Jei sode yra tik viena kriaušių veislė, tai vaisių nesunokimo priežastis yra apdulkinimo trūkumas. Kitą veislę rekomenduojama sodinti 3-4 m atstumu. Jų žydėjimo laikas turėtų sutapti. Arba įskiepykite ant kriaušės kitos veislės šaką. Tada bus užtikrintas kriaušių žiedų apdulkinimas.
- Pavasarį reikėtų atkreipti dėmesį į oro sąlygas. Gali pasirodyti, kad ankstyvas šilumos atėjimas išprovokuos ankstyvą kriaušių žydėjimą. Ir tada vėl ateis šaltis ir sunaikins vaisių užuomazgas. Sodininkai bando išsaugoti žydėjimą ir rūkyti medį. Bet tai ne visada padeda.
Dėl šių dviejų priežasčių kriaušė gali netekti vaisių, jei tenkinami visi kiti vaismedžiui keliami reikalavimai. Todėl pirmiausia turite į juos atsižvelgti, jei medis žydi, bet neduoda vaisių.
Prevenciniai veiksmai
Kartą nusprendę savo sklype pasodinti kriaušę, turėtumėte sukurti sąlygas, kuriomis ji augs, žydės ir džiugins jus savo gardžiais vaisiais. Išvardijame būtinas kriaušės priežiūros priemones:
- teisingas dirvožemio pasirinkimas be požeminio vandens;
- pakankamai saulės šviesos;
- nėra skersvėjų ir stipraus vėjo;
- laiku laistyti ir tręšti;
- genėjimas ir vainiko formavimas pagal taisykles;
- apdulkintojo buvimas vietoje;
- purškimas nuo kenkėjų ir grybelinių ligų;
- mirties nuo šalčio prevencija.
Visi šie veiksmai yra normalūs ir natūralūs vaismedžių auginimui ir juose nėra nieko ypatingo, kas gali viršyti pradedančiojo sodininko mėgėjo galimybes.
Išvada
Apsvarstytas priežasčių, kodėl kriaušė neduoda vaisių derėjimo laikotarpiu, o kartais net nežydi, sąrašas leidžia daryti išvadą, kad laukiamą rezultatą galima gauti laikantis pagrindinių žemės ūkio technologijos taisyklių.Kriaušėms lemiamas pasirinkimas yra tinkamas veislės pasirinkimas konkrečiam klimato regionui.
