Turinys
Gyvatvorė iš pūslelinės: kaip rasti idealų sprendimą bet kokiam sodui ar vasarnamiui. Būdai papuošti savo sodą ir apsaugoti jį nuo pašalinių akių ir gyvūnų.
Gyvatvorės, pagamintos iš pūslelinės, ypatybės
Šiandien tvorą galima statyti ne tik iš medžiagų, kurias siūlo technikos parduotuvės. Geriausias variantas yra sukurti gyvatvorę. Dvaras su tokiu dekoru įgauna ypatingo žavesio ir išskirtinumo. O prižiūrėti gyvą tvorą nėra sunkiau nei paprastų cukinijų ar agurkų. Ne mažiau patraukli yra ir tvoros pastatymo kaina, kurios spalva gali skirtis. Būtent dėl šių veiksnių pūslelinė vis labiau populiarėja mūsų šalyje.
Šio augalo pranašumai yra šie:
- priežiūros paprastumas;
- spalvų skirtumas;
- atsparumas ligoms;
- klimato universalumas;
- įperkamumas (yra biudžeto ir brangių variantų);
- patikima apsauga nuo dulkių ir gyvūnų patekimo į aikštelę;
- Galimybė sklypą suskirstyti į zonas.
Geriausios pūslelinės veislės gyvatvorėms
Gyvatvorei statyti tinka kelios pūslelinės veislės. Jie jungiami į dvi spalvų grupes – geltonlapę ir raudonlapę.
Diablo
Diablo – pūslinis karpis, užaugantis iki 300 cm aukščio. Kultūra turi blizgius lapus, violetinės-raudonos spalvos. Sodinimas tamsiose vietose leidžia modifikuoti lapiją: ji tampa žalesnė, o rausvos dėmės atsiranda tik vietomis.
Vasaros vyno
Vasaros vynas - šio pūslinio karpio krūmai pasiekia 200 cm aukštį. Pavasaris leidžia grožėtis vyno raudonumo lapija, kuri atspindi augalo pavadinimą. Vasarą jo spalva pasikeičia į žalią.
Raudonasis baronas
Raudonasis baronas – viburnum lapinis karpis taip pat pasiekia dviejų metrų aukštį, žydi rausvais pumpurais, o nokstant pasirodo raudonos uogos.
Liuteusas
Luteus yra viburnum lapų pūslelė, kurios aukštis siekia 3 metrus. Augalas yra žalsvai geltonos lapijos spalvos (jei auga pavėsyje) arba ryškiai geltonos, jei augalas yra saulės apšviestose vietose.
Smiginio auksas
Dart’s Gold – šio krūmo augimas perpus mažesnis nei ankstesnės veislės. Žydėdami lapai būna oranžinės spalvos, vasarą pažaliuoja, rudenį įgauna bronzinę spalvą.
Kaip pasodinti pūslelinės gyvatvorę
Norint, kad viburnum lapijos gyvatvorė ilgai džiugintų akį, būtina ją teisingai pasodinti. Pirmas žingsnis – sutelkti dėmesį į sodinukų pirkimą.
- pirkimas turi būti atliekamas specializuotose parduotuvėse;
- sodinamoji medžiaga turi turėti atitinkamus sertifikatus;
- Geriau rinktis sodinukus, kurie augo konteineriuose ir kituose konteineriuose – tokiu atveju augalą galima sodinti bet kuriuo metų laiku (išskyrus žiemą).
Kitas etapas yra tinkamos vietos pasirinkimas. Krūmas mėgsta saulėtas vietas su gera dirva, kuri greitai sugeria drėgmę ir deguonį. Jei dirvoje trūksta mikroelementų, reikia tręšti.
Sodinant gyvatvorę reikėtų iškasti 50 - 60 cm gylio tranšėją. Bus galima patogiau reguliuoti intervalą tarp įvorių. Naudojant sodinimo duobes, gyvoji tvora gali įaugti į proskynas.
Prieš sodinimą svarbu įrengti drenažo sistemą. Norėdami tai padaryti, tranšėjos apačioje klojami akmenukai arba keramzitas. Iškastą dirvą galima maišyti su mineralinėmis trąšomis kokiame nors inde. Pasodinus augalus į tranšėją, paruoštas substratas pilamas ant šaknų, lengvai paspaudžiant. Pasodinus dirvą reikia gerai palaistyti ir pakloti mulčio (pjuvenų, durpių ir kt.) sluoksnį. Laistymas atliekamas reguliariai, kad žemė visada būtų drėgna. Sustiprėjus šaknims ir augalui įsišaknijus, laistymo dažnis sumažėja.
Kaip prižiūrėti pūslelinės gyvatvorę
Iš viburnum lapo pagaminta gyvatvorė, kaip matyti nuotraukoje, atrodo labai turtinga ir gana unikali. Tinkama priežiūra padės užtikrinti estetinį sodinimo grožį. Augalas nereikalauja priežiūros, tačiau vis tiek reikia atsižvelgti į kai kuriuos auginimo niuansus.
Apipjaustymas
Norint užtikrinti, kad krūmas būtų visiškai padengtas žalumynais, o ne tik viršutine jo dalimi, būtina reguliariai genėti augalą. Daugelis sodininkų mano, kad ši manipuliacija lemia greitesnį gyvatvorių augimą. Tiesą sakant, ši aplinkybė niekaip neįtakoja augimo tempo. Tinkamai genint pūslelė tampa tankesnė, sustiprėja krūmo šakos ir šaknų sistema.
Standartinio genėjimo taisyklės:
- Pirmąjį pavasarį po pasodinimo reikia genėti pūslinę.
- Tokiu atveju augalo lieka tik 15 - 20 cm.
- Po metų procedūrą reikėtų kartoti, tuo metu krūmo stuburas taps galingesnis ir patvaresnis, o šakos įvairiomis kryptimis augs 30 - 40 cm. Būtina nupjauti pusę naujai išaugusių šakų. Šoninės dalys nupjaunamos tik 7 - 8 cm.
Norint užtikrinti estetiškai teisingą išvaizdą, krūmą reikia genėti du kartus.
- Pirmą kartą jie atlieka sanitarinį gamyklos „valymą“. Ankstyvą pavasarį pašalinkite visas sausas arba sušalusias šakas;
- Antrasis genėjimas yra formuojamasis. Jis atliekamas iki 4-ųjų augalo gyvenimo metų kiekvieną sezoną 3-4 kartus. Šiuo laikotarpiu svarbu nupjauti viršutinius ūglius, kad šonai galėtų augti visa jėga. Nuo 5 metų gyvatvorės krūmas formuojamas pagal sodininko pageidavimus. Jai gali būti suteikta beveik bet kokia forma.
Įkrauti
Kadangi gyvatvorė auga ištisine eile, dirvoje greitai išsenka maistinės medžiagos, o naudingų mikroelementų įvedimas tampa problemiškas. Todėl sodininkai turi augalą tręšti laiku ir tam tikrais intervalais.
- Prieš atliekant sanitarinį krūmo apipjaustymą, būtina įterpti azoto trąšų. Galite naudoti 2 valg.l. karbamidas, sumaišytas su 1 litru deviņvīru jėga, 20 litrų vandens ir amonio salietra.
- Rudenį tręšiamos mineralinės trąšos, kurios teigiamai veikia augalų augimą ir atsparumą ligoms.
- Taip pat atliekamas mulčiavimas supuvusiu kompostu.
Laistymas
Jaunus sodinukus būtina nuolat laistyti. Jei nėra pakankamai drėgmės, augalas gali mirti. Todėl pasodinus gyvatvorę, pūslinė laistoma kas antrą dieną.
Kai gyvatvorė sustiprėja, sumažinkite laistymo dažnumą. Sausuoju metų laiku ir esant nederlingam dirvožemiui, pūslinė laistoma du kartus per savaitę. Jei yra pakankamai kritulių, laistymas visiškai atšaukiamas. Kiekvienam augalo krūmui reikia ne mažiau kaip 35 litrų vandens.
Žiemojant
Nepaisant savo nepretenzingumo ir atsparumo šalčiui, jauni sodinukai gali užšalti pirmaisiais gyvenimo metais. Todėl prieš prasidedant šaltiems orams juos reikia apšiltinti. Mulčiavimas atliekamas su bet kokia tinkama medžiaga - šienu, durpėmis, humusu, pjuvenomis ir kt.
Jei pūslelinės gyvatvorė pasodinta atšiaurių žiemų regione, geriau apsaugoti krūmą nuo šalčio. Kad augalas sėkmingai peržiemotų, užtenka nedidelio sluoksnio pjuvenų, pabarstyto prie tvoros šaknų.
Ligos
Žvelgdami į vezikulinės karpių gyvatvorės nuotrauką, daugelis sodininkų stebisi, koks atsparus ligoms šis augalas. Tinkamai prižiūrint, krūmas retai kenčia nuo patologijų vystymosi. Galima nustatyti tik keletą galimų ligų:
- Chlorozė. Lapai pagelsta, o jauni krūmai išdžiūsta viršūnėse. Šią problemą gali sukelti azoto, geležies ar magnio trūkumas;
- Lapų dėmėtumas. Pasitaiko ir tada, kai trūksta naudingų mikroelementų, užmirkusi dirva.
Visų minėtų problemų padės išvengti savalaikis trąšų įterpimas, dirvos purenimas ir laistymo režimo laikymasis.
Sodininkystės patarimai, kaip kurti gyvatvores
Gyvatvorė iš pūslelės gali būti įvairaus aukščio ir visiškai skirtingų formų. Patyrę sodininkai turi savo rekomendacijas, kaip sukurti tokį kraštovaizdžio sprendimą.
- Genint pirmą kartą, ant kiekvienos šakos būtina palikti bent 5 pumpurus, kad jie išdygtų lapija ir gyvatvorė pirmą sezoną neatrodytų „skysta“.
- Iki 4 metų gyvatvorę reikia karpyti ištempta virve. Tai padės teisingai suformuoti lygią eilę, taip pat bus būdas apsisaugoti nuo neteisingo genėjimo.
- Po to, kai krūmas subręsta, neturėtumėte suteikti jam egzotiškų formų. Tvora turi būti tanki ir tvirta. Pjaunant apatines dalis, kyla pavojus, kad krūmas pradės sparčiai augti šakomis aukštyn. Jei norite sukurti neįprastą formą, turėtumėte dirbti tik su viršutine krūmo dalimi.
Išvada
Gyvatvorė, pagaminta iš pūslelinės, yra idealus sprendimas dideliems plotams.Su jo pagalba galite padalinti savo turtą į zonas, skirti vietą poilsiui ir tiesiog apsisaugoti nuo smalsių kaimynų ir praeivių akių.
