Turinys
Juodojo šeivamedžio aprašymas ir gydomosios savybės labai domina tradicinės medicinos gerbėjus. Šis augalas dažnai sodinamas vietovėse ne tik dekoratyviniais, bet ir medicininiais tikslais. Kad šeivamedžio uogos nepakenktų, turėtumėte atidžiai ištirti jo savybes.
Kaip atrodo juodasis šeivamedis?
Iš daugelio šeivamedžio veislių juodoji yra labiausiai paplitusi. Jis priklauso sausmedžių šeimai ir dažniausiai randamas kaip aukštas krūmas su plačiu tankiu vainiku. Didžiausias krūmo aukštis gali siekti iki 10 m, tačiau vidutinio klimato vietovėse dažnai užauga vos iki 2-6 m.
Pagal nuotrauką ir aprašymą juodasis šeivamedis lengvai atpažįstamas iš rusvai pilkų šakų ir ovalių pailgų žalių lapų smailiais galais. Gegužės ar birželio pradžioje krūmas pražysta gražiais baltais ar gelsvais skėtiniais žiedynais, o jo žiedai skleidžia malonų migdolų aromatą. Rugpjūčio mėnesį augalas veda vaisius – mažas tamsiai violetines uogas, kurių viduje yra 2-3 sėklos.
Ar galima valgyti juodojo šeivamedžio uogą?
Juodojo šeivamedžio vaisiuose yra toksinių medžiagų, kurios kelia pavojų žmogaus organizmui. Tačiau jų koncentracija nedidelė, daug mažesnė nei raudonuosiuose šeivamedžio uogose. Todėl vaisius leidžiama valgyti, bet minimaliais kiekiais, o dar geriau iš pradžių juos termiškai apdoroti arba džiovinti.
Kur auga juodasis šeivamedis?
Augalas yra plačiai paplitęs visame pasaulyje pietiniuose regionuose ir vidurinėje zonoje. Juodasis šeivamedis auga Azijoje ir Šiaurės Afrikoje, Užkaukazėje ir Naujojoje Zelandijoje ir net Azorų salose, jo galima rasti Gruzijoje ir Armėnijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje, Moldovoje.
Rusijoje krūmas randamas pietiniuose Europos dalies regionuose - daugiausia Kryme ir Kaukaze. Kaip patvirtina nuotraukos, juodasis šeivamedis auga beveik visur, jo mėgstamiausios vietos – lapuočių ir spygliuočių miškai, tačiau augalą galima rasti ir laisvose aikštelėse, pakelėse ir net apleistose kapinėse.
Natūralioje buveinėje šeivamedžio uogos gali augti kaip laisvai augantis medis, tačiau gerai įsišaknija ir krūmuose. Be to, spartus augalo augimas lemia tai, kad jis pats dažnai formuoja tankius krūmynus.
Kada skinamas juodasis šeivamedis?
Liaudies medicinoje labai vertinamos juodojo šeivamedžio naudingosios savybės ir kontraindikacijos, gydymui naudojami ne tik vaisiai, bet ir kitos dalys. Todėl rinkimo laikas priklauso nuo to, kurią augalo dalį reikia nuimti.
- Didžiausią naudą turintys augalo vaisiai renkami natūralaus nokimo laikotarpiu – rugpjūčio mėnesį, uogoms įgavus sodrią juodai violetinę spalvą.
- Gėlės ant krūmo šakų pasirodo gegužę arba birželio pradžioje, tuo metu jos renkamos, o genėjimo žirklėmis įprasta nupjauti ne atskirus žiedus, o visą žiedyną.
- Lapai taip pat skinami vėlyvą pavasarį arba vasaros pradžioje, tuo pačiu metu kaip ir žiedai – kuo jaunesnė lapija, tuo joje daugiau vertingų medžiagų.
- Augalo žievė renkama pavasarį, prieš vegetacijos pradžią, kol sultys šeivamedžio viduje dar nepradėjo judėti, o šaknys – rugsėjį, nuskynus paskutinius vaisius.
Medicininiais tikslais juodojo šeivamedžio uogas, žiedus ir lapus galima naudoti šviežius, tačiau šaknis geriau džiovinti saulėje arba orkaitėje esant minimaliai temperatūrai.
Juodasis šeivamedis kraštovaizdžio dizaine + nuotrauka
Kraštovaizdžio dizaine labai vertinami dekoratyviniai juodieji šeivamedžiai ir krūmai. Augalas naudojamas tiek dideliuose, tiek mažuose plotuose. Pirmuoju atveju šeivamedžio uogos gali papildyti aukštus sodo medžius, o antruoju – pakeisti juos, padėdamas vešliai ir išraiškingai papuošti nedidelį sodą.
Privačiose teritorijose, soduose ir parkuose juodasis šeivamedis naudojamas:
- kurti natūralias ir meniškas gyvatvores - keli krūmai, pasodinti vienas šalia kito arba greta kitų augalų, patikimai paslepia teritoriją nuo pašalinių akių;
- kaip ryškus akcentas tuščiuose sklypuose arba prie tuščių gyvenamųjų pastatų sienų;
- atbaidyti vabzdžius kenkėjus ir panaikinti nemalonius kvapus - šeivamedžio uogos ne tik džiugina gražia išvaizda, bet ir duoda naudos, nes yra šalia komposto krūvų ar tualetų vasarnamyje.
Kraštovaizdžio dizaine juodasis šeivamedžio krūmas puikiai dera su aukštesniais augalais, nes pabrėžia jų liekną formą ir grožį. Lygiai taip pat dažnai prie gėlynų ir žemaūgių krūmų sodinamas juodasis šeivamedžio uogas, tokiu atveju jis veikia kaip meninės kompozicijos centras.
Kitas krūmų panaudojimas yra sukurti stiprią apsauginę barjerą aplink trapius ir silpnus augalus. Krūmas gerai apsaugo teritoriją nuo vėjo, o jei sodas yra šalia greitkelio, tai taip pat stabdo užteršto, dulkėto oro judėjimą.
Juodojo šeivamedžio sodinimas ir priežiūra
Nepaisant to, kad krūmas geriausiai jaučiasi pietiniuose regionuose, jis taip pat labai tinkamas auginti vidutinio klimato sąlygomis. Vidurinės zonos sąlygomis juodasis šeivamedis vargu ar pasieks maksimalų įmanomą aukštį, tačiau šaltas klimatas niekaip neturės įtakos augalo grožiui ir vaisiui.
Krūmas nereiklus apšvietimui ir gali augti tiek saulėtose, tiek pavėsingose vietose.Tiesa, dekoratyvinių augalų rūšys pavėsyje praranda patrauklią spalvą, todėl joms rekomenduojama parinkti pakankamai saulės šviesos.
Juodojo šeivamedžio uogų sodinimas yra gana paprastas, tačiau reikia atkreipti dėmesį į dirvą.
- Krūmas teikia pirmenybę laisviems priemoliams su vidutinio drėgnumo lygiu. Be to, juodajam šeivamedžiui labai svarbus dirvožemio derlingumas – išsekusioje dirvoje jis negalės užaugti pakankamai aukštai. Jei šeivamedžio uogą planuojate sodinti būtent kaip akcentinį aukštą krūmą, likus mėnesiui iki sodinimo į dirvą reikia įberti komposto ir mineralinių trąšų.
- Krūmai sodinami pavasarį arba rudenį, o sodinamąją medžiagą geriausia naudoti 2 metų amžiaus sulaukusius sodinukus.
- Skylė daigui sodinti iškasta tokia, kad joje laisvai tilptų jauno krūmo šaknų sistema. Užkasant augalą, patartina laikytis tokio gylio, kuriame krūmas įpratęs augti.
Iš karto po pasodinimo rekomenduojama krūmą šiek tiek apgenėti, pirmiausia pašalinant sergančias ir nudžiūvusias šakas, tinkamai palaistyti.
Juodojo šeivamedžio uogų priežiūra gali būti laikoma gana paprasta, tai nereikalauja daug sodininko pastangų.
- Kadangi krūmas mėgsta vidutiniškai drėgnas dirvas, papildomai laistoma retai – juodąjį šeivamedžių uogą reikia gausiai šerti drėgme tik per sausrą.
- Tręšti augalą reikėtų tik tada, kai šeivamedžio uogos akivaizdžiai nustoja augti ir pradeda silpti.Daugelis sodininkų mėgsta kasmet tiesiog mulčiuoti medžio kamieną mėšlu ar kompostu – maistinių medžiagų sluoksnis ne tik prisotina dirvą naudingomis medžiagomis, bet ir leidžia išvengti dirvos purenimo bei ravėjimo.
- Juodasis šeivamedžio uogas sanitariniais tikslais paprastai genimas kartą per metus, ankstyvą pavasarį – būtina pašalinti sausas ir pažeistas šakas, kad krūmas būtų apsaugotas nuo ligų ir kenkėjų. Dekoratyvinis genėjimas gali būti atliekamas tik kartą per 5 metus, dažniau tiesiog nereikia, nors šeivamedžio medis po genėjimo atsigauna stebėtinai greitai.
Kalbant apie žiemojimą, juodasis šeivamedžio uogos gerai toleruoja stiprias šalnas ir jiems nereikia pastogės. Net jei dalis krūmo ūglių nušąla, prasidėjus naujam vegetacijos sezonui šeivamedžiai greitai atsigaus.
Kokie yra juodojo šeivamedžio uogų pranašumai?
Juodojo šeivamedžio vaistinės savybės naudojamos gydant daugybę įvairių negalavimų, tarp jų ir labai rimtų. Tačiau augalo dalys skiriasi chemine sudėtimi ir todėl teikia skirtingą naudą namų medicinoje.
Juodųjų šeivamedžių vaistinės savybės
Naudingiausia augalo dalis yra jo vaisiai, juose yra daug vitaminų, mineralų, organinių rūgščių ir antioksidantų. Juodojo šeivamedžio vaisių gydomosios savybės padeda:
- nuo peršalimo ir didelio karščiavimo;
- nuo reumato ir kitų uždegiminių procesų sąnariuose;
- su medžiagų apykaitos sutrikimais ir vangus žarnynas;
- dėl problemų, susijusių su tulžies nutekėjimu ir šlapinimosi sunkumais;
- sergant pankreatitu, hepatitu ir diabetu;
- nuo aterosklerozės ir venų varikozės.
Iš šviežių ir džiovintų krūmo uogų ruošiamos įvairios gydomosios priemonės: nuovirai, užpilai ir alkoholinės tinktūros. Raudonųjų šeivamedžių uogienė turi gydomųjų savybių, ją gerti su arbata ne tik skanu, bet ir sveika.
Juodojo šeivamedžio žiedų privalumai
Augalo žieduose yra daug askorbo rūgšties, glikozidų ir eterinių aliejų, todėl pasižymi stipriomis priešuždegiminėmis savybėmis. Jie dažniausiai naudojami užpilų ir nuovirų pavidalu gydant gripą ir kosulį, vyrų urologinius uždegimus ir moterų cistitą.
Be to, į gydomąsias vonias galima dėti gėlių nuovirų ir užpilų – augalas taip pat labai palankiai veikia odą.
Juodojo šeivamedžio šaknies nauda
Krūmo šaknyse yra taninų, saponinų ir kartumo, kas suteikia žaliavai priešuždegiminių, atkuriamųjų ir jauninančių savybių. Džiovintos šeivamedžio šaknys naudojamos vaistiniams gėrimams ruošti, vartojamos aterosklerozei ir aukštam kraujospūdžiui gydyti. Nuovirai, pagaminti iš šaknų, padeda sergant diabetu, nes gali sumažinti gliukozės kiekį.
Šaknų užpilai ir nuovirai naudingi sergant šlapimo takų uždegimu. O jei nuvalysite odą gydomosiomis priemonėmis, greitai atsikratysite dirginimo, įbrėžimų ir opų.
Juodojo šeivamedžio lapų privalumai
Augalo lapuose yra padidėjęs askorbo rūgšties ir karotino kiekis, juose taip pat yra eterinių aliejų ir dervų. Liaudies medicinoje iš juodojo šeivamedžio lapų ruošiami nuskausminamieji, gydomieji ir hemostaziniai preparatai.
Gerai žinomas augalo lapų nuoviras piene, ši priemonė padeda greitai išgydyti žaizdas, nudegimus, vystyklų bėrimus ir pūlinius ant odos.
Ką gydo juodasis šeivamedis?
Namų medicina siūlo daug veiksmingų receptų, padedančių atsikratyti lengvų ir sunkių ligų simptomų. Juodojo šeivamedžio savybės tampa ypač vertingos kovojant su pavojingomis lėtinėmis ligomis.
Juodojo šeivamedžio uogų panaudojimas onkologijai
Atsiliepimai apie juodojo šeivamedžio uogą nuo vėžio teigia, kad vaistiniai preparatai, pagaminti iš augalo, yra naudingi vėžiniams navikams, ypač jei ligos židiniai yra skrandyje, prostatos liaukoje ir prostatos adenomoje. Gydomąjį poveikį galima gauti, jei tinktūrą naudojate augalo uogoms, ir ji paruošiama taip:
- juodojo šeivamedžio vaisiai nuplaunami, džiovinami ir sutarkuojami arba susmulkinami trintuve, o po to išspaudžiami per marlę, kad gautųsi šviežios sultys;
- 3 litrų šeivamedžio sultys sumaišomos stikliniame indelyje su 500 g granuliuoto cukraus, stiklainio kaklelis uždengiamas marle ir 3 dienas pastatomas į šiltą vietą;
- rauginta tinktūra supilama į kitą indą su vandens sandarikliu - taip pat galite naudoti pradurtą pirštinę, uždėtą ant butelio ar stiklainio kaklelio;
- Šioje formoje tinktūra turi būti laikoma dar 2-3 savaites, kol baigsis pirminė fermentacija.
Juodojo šeivamedžio uogų tinktūrą nuo vėžio reikia vartoti nedideliais kiekiais – po 50 ml tris kartus per dieną esant pilnam skrandžiui.Norint geriau įsisavinti, prieš pat vartojant vaistą, rekomenduojama išgerti stiklinę paprasto vandens. Gydymą juoduoju šeivamedžiu reikia tęsti 1,5 mėnesio, tada daryti mėnesio pertrauką ir, jei reikia, tęsti gydymą.
Dėl gimdos miomų
Juodasis šeivamedis didina imunitetą ir bendrą atsparumą žalingiems organizmo procesams. Moterims, turinčioms gimdos miomų, naudinga naudoti augalinės kilmės produktus.
Ligai gydyti tradicinė medicina siūlo naudoti keletą priemonių.
- Visų pirma, galite naudoti juodojo šeivamedžio sirupą, jis puikiai padeda nuo piktybinių ir gerybinių navikų. Norint paruošti vaistą, reikia suspausti šviežias augalo uogas ir cukrų sluoksniais į nedidelį stiklainį, o po to mėnesį palikti tamsoje, kad gautųsi saldus sirupas. Vartokite šią priemonę po didelį šaukštą 3 kartus per dieną.
- Džiovintų uogų nuoviras naudingas kovojant su miomomis. Maždaug 30 g vaisių reikia užpilti litru karšto vandens ir užplikyti ant viryklės, tada palikti pusvalandžiui ir nufiltruoti. Nuovirą reikia gerti tris kartus per dieną nevalgius, vos po ketvirtadalį stiklinės.
Jei moteris netoleruoja alkoholio, galima naudoti klasikinę šeivamedžio uogų priešvėžinę tinktūrą, kuriai paruošti 3 litrus šeivamedžio sulčių sumaišyti su 500 g cukraus, 3 dienas palaikyti šiltoje vietoje ir užpilti. 2-3 savaites inde su vandens sandarikliu kokybiškai fermentacijai. Išgerkite 50 ml šios tinktūros nevalgius.
Dėl diabeto
Žolelių preparatai juodojo šeivamedžio uogų pagrindu mažina gliukozės kiekį kraujyje ir reguliuoja insulino gamybą. Sergant cukriniu diabetu, augalas gali būti labai naudingas, ypač tradicinė medicina vertina nuovirą, paruoštą iš šaknų. Pagaminti labai paprasta – didelį šaukštą džiovintų susmulkintų žaliavų užpilti stikline karšto vandens ir pusvalandį pavirti ant silpnos ugnies.
Nuovirą reikia gerti tris kartus per dieną, po 3-4 gurkšnius, tai daryti nevalgius. Taip pat susirgus rekomenduojama išsimaudyti, pridedant gėlių nuoviro.
Nauda moterų sveikatai
Juodasis šeivamedis gali būti ypač naudingas moters organizmui. Visų pirma, priešuždegiminės augalo savybės panaudojamos gydant ginekologinius negalavimus. Juodojo šeivamedžio uogų užpilai ir nuovirai naudojami įtrynimui, prausimuisi, sėdimoms vonelėms – produktai greitai malšina diskomfortą ir naikina infekcijas.
Juodasis šeivamedžio uogos yra naudingos svorio metimui. Jei dietos metu naudosite vaisių ir gėlių nuovirus nedideliais kiekiais, augalas pagreitins medžiagų apykaitą ir taip padės atsikratyti antsvorio. Vonios su augalų užpilais ne tik stiprina kūną, bet ir stangrina bei jaunina kūno odą.
Negalima nepaminėti šeivamedžio vaisių naudojimo kosmetologijoje. Šviežios uogos, sutrintos į minkštimą, užteptos ant veido, padeda atsikratyti spuogų ir inkštirų.O jei reguliariai prausite veidą augalo žiedų nuoviru, pašviesinsite odą ir pašalinsite strazdanas bei amžiaus dėmes.
Dėl sąnarių ligų
Priešuždegiminės augalo savybės padeda sergant sąnarių ligomis – malšina skausmą, mažina patinimą ir gerina judrumą. Tradicinė medicina siūlo 2 pagrindinius gydymo būdus.
- Vaistai nuo artrito. Džiovintos šeivamedžio žiedai ir lapai, džiovintos dilgėlės ir petražolių šaknys sumaišomi vienodais kiekiais, po to 2 dideli šaukštai mišinio atmatuojami ir 20 minučių užplikomi 500 ml verdančio vandens. Nuovirą reikia gerti keturis kartus per dieną po 100 ml prieš pat valgį.
- Infuzija nuo podagros. Dar viena priemonė padeda esant uždegiminiams procesams ir druskų nuosėdoms sąnariuose – 5 didelius šaukštus džiovintų gėlių užpilkite litru karšto vandens ir palikite 4 valandoms. Po to infuzija filtruojama ir geriama du kartus per dieną tuščiu skrandžiu po pusę stiklinės.
Juodojo šeivamedžio uogų pagrindu pagamintus vaistinius gėrimus rekomenduojama gerti šiltus – taip jie atneš didelės naudos.
Vartojimo apribojimai ir kontraindikacijos
Šeivamedžio savybės gali turėti ne tik naudingą, bet ir žalingą poveikį organizmui. Visų pirma, nereikėtų per daug naudoti žalių augalo uogų. O krūmo šaknis prieš naudojimą būtina išdžiovinti. Vartojant užpilus ir nuovirus, reikia laikytis mažų dozių.
Be to, juodųjų šeivamedžių uogų reikia išmesti:
- nėščia moteris;
- maitinančios motinos;
- esant ūminei gastrito, skrandžio opos ar pankreatito fazei;
- su Krono liga;
- esant individualiai netolerancijai.
Atsiliepimai apie juodąjį šeivamedžio uogą įspėja vaikus, kad šio augalo preparatus galima siūlyti tik vyresniems nei 12 metų paaugliams – ankstesniame amžiuje naminės priemonės vaikui pakenks.
Išvada
Juodojo šeivamedžio aprašymas ir gydomosios savybės leidžia daryti išvadą, kad nedideliais kiekiais šis augalas yra labai naudingas sveikatai ir gali padėti net esant rimtiems negalavimams. Tačiau uogų ir kitų augalo dalių perdozavimas gali padaryti didelę žalą, todėl jo negalima leisti.
